Bendra suma, kurią vartotojas turi mokėti už suteiktą kreditą įskaitant palūkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinis rezultatas, gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atėmus kintamąsias išlaidas.

Ekonominio gyvybingumo rodiklis apibūdinantis gebėjimą iš turimo trumpalaikio turto apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus.

Įmonės veiklos pajamų dalis, kuri lieka iš jos atėmus parduotos produkcijos, atliktų darbų, suteiktų paslaugų savikainą.

Ūkio subjekto veiklos efektyvumo vertinimo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno ir pardavimo pajamų santykis, bei rodantis, kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimo pajamų vienetui.

Asmenys, kartu pasirašantys kredito sutartį ir įsipareigojantys visas pagal kredito sutartį kylančias prievoles (sumokėti mokesčius, mėnesio įmokas, drausti turtą ar gyvybę ir pan.) vykdyti kartu.

1. Prekybos integracijos tarp šalių forma, kai šalys panaikina tarp savęs visus prekybos apribojimus prekėms ir paslaugoms bei nustato bendrus prekybos apribojimus kitoms pasaulio šalims.

2. Valstybių ekonominė integracija, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

Bendra kredito kaina, išreikšta kaip metinis bendros suteikto kredito kainos procentas.

Atlyginimas inžinieriams, architektams, konsultantams ir ekspertams, konsultuojantiems techniniais, technologiniais, ekonominiais ir organizaciniais projekto įgyvendinimo klausimais, kai tokios paslaugos nėra tęstinė veikla, susijusi su juridinio asmens įprastine veikla ir išlaidomis; statinio projekto (įskaitant ekspertizę) rengimo išlaidos, projekto techninio tyrimo, patentų, licencijų ir statybos leidimų įsigijimo išlaidos, jei jos yra įtrauktos į projektą, pagrįstos projekto vykdytojo išlaidų apmokėjimo įrodymo ir (ar) išlaidų pagrindimo dokumentų originalais, o jei tai neįmanoma, oficialiai patvirtintomis kopijomis, bei turto, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota parama, draudimo projekto įgyvendinimo laikotarpiui išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su bankų teikiamomis garantijomis ar laidavimo draudimu, kai šios išlaidos būtinos įgyvendinant projektą.

Bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai: kompensacijos darbuotojams, su gamyba ir importu susiję mokesčiai, neįskaitant subsidijų, pajamos iš nuosavybės (gautinos atėmus mokėtinas), bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mišriosios pajamos. BNP gaunamos iš Bendrojo vidaus produkto (BVP), sukurto šalies teritorijoje, atėmus pirmines ne šalies gyventojų gaunamas pajamas ir pridėjus tokias pat pajamas, šalies gyventojų gaunamas iš kitų šalių. BNP=BVP+NY, kur NY - grynosios pajamos iš užsienio. Kitaip dar - bendrasis nacionalinis produktas, BNP (Gross National Product, GNP).

Visos namų ūkio narių asmeninės pajamos iš samdomojo ar savarankiško darbo, pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos, socialinės išmokos senatvėje, netekus maitintojo, ligos, negalios, nedarbo atveju, stipendijos, piniginės išmokos šeimai, vaikams, su socialine atskirtimi susijusios išmokos, būsto pašalpos, reguliarūs piniginiai pervedimai iš kitų namų ūkių, palūkanos, dividendai.

Akcijų, investicinio fondo ar portfelio kintamumo kiekybinis įvertinimas visos rinkos atžvilgiu. Beta skaičius, didesnis negu vienetas, pažymi, kad kintamumo laipsnis yra didesnis už visos rinkos kintamumo laipsnį. Beta skaicius, mažesnis už vienetą, rodo, jog kintamumas yra mažesnis.

Beta rodiklis parodo fondo rizikos lygį lyginamojo indekso atžvilgiu. Jei beta koeficientas yra lygus 1, tai reiškia, kad fondo vertės svyravimai (rizika) yra tapatūs lyginamajam indeksui. Kai beta daugiau už 1, fondas prisiima didesnę riziką, todėl ilgu laikotarpiu jis turėtų uždirbti daugiau.

Neįmanomos susigrąžinti lėšos, t.y. negauti mokėjimai pagal sutartis. Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina tam tikras laikas (pvz., vieneri metai) nuo skolos grąžinimo ar kito finansinio įsipareigojimo įvykdymo termino, kai skolininkas bankrutuoja ar miršta, kai visos pastangos susigrąžinti skolą pasirodo esančios bevaisės. Beviltiškos skolos terminas vartojamas mokesčių apskaitoje. Paprastai beviltiškos skolos mažina apmokestinamąjį pelną ar apmokestinamąsias pajamas.

Lėšų ar kitų materialinių resursų kiekis, kuris skirtas disponavimui.

Skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas.

Skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus.

Visiškas arba dalinis ekonominių santykių nutraukimas, atsisakymas pirkti arba tiekti prekes, tarptautinės prekybos su kuria nors šalimi uždraudimas.

Ekonomikoje šis terminas vartojamas įvardinant keturias didžiąsias valstybes- Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kinija. Pirmą kartą tokį trumpinį panaudojo "Goldman Sachs" investicinis bankas, teigdamas, kad šių valstybių ekonominis potencialas yra toks didžiulis, kad iki 2050 metų jos taps dominuojančiomis pasaulio ekonomikomis.

Mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas).
Į jį įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, priemokos, priedai, tantjemos, reguliarios ir vienkartinės premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitas nedirbtas dienas įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka).
Neįskaitoma: išeitinės išmokos ir kompensacijos, delspinigiai, dividendai, materialinė parama, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu bei kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir kt.
Tai, populiariai tariant, atlyginimas popieriuje.

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti.

Informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

Biržoje vykdomas pirkimo arba pardavimo sandoris, kuriame nurodoma data, kada ateityje turi būti pristatytas arba gautas tam tikras konkrečios prekės (įskaitant valiutą) kiekis ir už jį atsiskaityta.

Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

Paskola, skirta būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti bei būstui statyti.

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris pagal būsto paskolos sutartį yra paskolos gavėjas ir kuris paskolos sutarties galiojimo termino pabaigoje turėtų būti ne vyresnis kaip 65 metų bei atitinkantis UAB "Būsto paskolų draudimas" nustatytus reikalavimus draudėjui.

Centrinė kredito unija – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas.

Valstybės vykdomas ūkinės komercinės veiklos planavimams ūkiniams subjektams duodant gamybos, pirkimo ir pardavimo užduotis ir nustatant limitus.

Kaina, kai į prekių vertę įskaičiuojamos prekių transportavimo, draudimo, krovimo ir kitos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos muitų sienos (teritorijos).

Turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Namo ar buto apdailos lygis, kai pastatas pastatytas su visiškai užbaigta išorės (fasadų) apdaila, pagrindiniais komunikacijos (elektros, vandentiekio, kanalizacijos) įvadais, tačiau vidaus apdaila nėra atlikta.

Darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja už jį sumokėti. Sutartis gali būti rašytinė ar žodinė. Lietuvos įstatymai leidžia sudaryti tik rašytinę darbo sutartį.

Darbo užmokesčio koregavimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant dirbančiuosius apsaugoti nuo infliacijos.

Valstybės antiinfliacinė politika, siekiant išsaugoti esamą darbo užmokesčio lygį, neatsižvelgiant į tai, ar prekių ir paslaugų kainos didėja. Dėl to mažėja darbuotojų realusis darbo užmokestis.

Darbuotojo atlyginimas per tam tikrą laiką arba už produkcijos vienetą.

Sąskaitos ataskaitoje debeto suma apibūdina, kiek pinigų buvo įskaityta į kliento sąskaitą, t. y. kiek pinigų buvo gauta.

Kortelė, paprastai išduodama be kredito limito, t. y. be galimybės išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje. Jomis galima atsiskaityti tik prekybos vietose, kuriose yra elektroniniai kortelių skaitytuvai.

Ekonomikoje defliacija yra bendrojo kainų lygio mažėjimas arba pinigų vertės didėjimas prekių ir paslaugų atžvilgiu.

Paprasčiau kalbant, tai atvirkštinis procesas infliacijai, t. y. ta pati prekė per metus tampa vis pigesnė. Kitaip nei infliacija, kurios metu nukenčia turintys grynųjų pinigų, defliacija naudinga tiems, kurie turi grynųjų pinigų, o ne tiems, kurie turi įvairaus kito turto.

Defliacija nevadinama infliacijos augimo mažėjimu. Nors kas mėnesį kainos kyla vis mažiau, pavyzdžiui, per sausį pienas pabrango 30 ct, per vasarį dar 23 ct, per kovą dar 18 ct ir t. t., bet juk jos vis dar kyla, tik lėčiau. Tokiu atveju šalyje vis dar yra infliacija. Defliacija apibrėžia neigiamą infliaciją, t. y. kainų mažėjimą.

Už neįvykdytą prievolę skaičiuojama sutartyyje (ar teisės aktuose) numatyta suma, paprastai priklausanti nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų, nustatoma procentais.

Tai rodiklis (rašomas kaip graikiškosios abėcėlės raidė Δ), kuris parodo kaip kinta išvestinio finansinio instrumento kaina priklausomai nuo susijusio instrumento kainos pokyčio. Šis rodiklis gali būti naudojamas ir portfelio pokyčio priklausomybei nuo jame esančių vertybinių popierių apibrėžimui.