Gamybos priemonių vertės didinimas, pvz., įsigijant naujų gamybos priemonių ar gerinant esamas. Priešingas kapitalo formavimui procesas yra kapitalo vartojimas.

Rodiklis, nusakantis kapitalą, sunaudotą vienam produkcijos vienetui pagaminti.

Kapitalo ir darbo jėgos išteklių santykis ekonomikoje. Jei kapitalo ištekliai ekonomikoje per tam tikrą laiką padidėja tiek pat kaip ir darbo jėgos ištekliai, tada kapitalo ir darbo jėgos santykis lieka nepakitęs. Jei kapitalo ištekliai didėja greičiau negu darbo jėgos ištekliai, tada kapitalas smarkiai padidėja. Kapitalo ir darbo jėgos santykis yra vienas iš ekonomikos plėtros dalių.

Prekių gamybos technologiją apibūdinantis rodiklis, nusakantis, ar gamyba imli kapitalo ar darbo. Rodiklis apskaičiuojamas, kaip gamyboje naudojamo ilgalaikio turto vertė, tenkanti vienam darbuotojui.

Lėšų investavimas užsienyje įsigyjant vertybinių popierių, investuojant į nekilnojamąjį turtą ar steigiant įmones. Kapitalas išvežamas, kai investicijos šalyje yra arba nepakankamai pelningos, arba nepakankamai saugios.

Lėšų įplaukimas į šalį, kai užsienio subjektai įsigyja vietos emitentų išleitų vertybinių popierių ar kuria įmonę šalyje. Kapitalas įvežamas į šalį, kai investicijų atsipirkimas ir saugumas yra palyginti didesnis negu kitose šalyse, kitaip tariant, kai šalis patraukli investuotojams.

Finansų rinkos dalis, kurioje prekiaujama tokiomis finansinėmis priemonėmis, kurių trukmė neviršija vienerių metų

    1) Padėtis, kai įmonės pajamų nepakanka išlaidoms padengti (kai patiriamas nuostolis);

    2) Skaičiuojant BVP - bendra ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.

Matavimo vienetas (0,2 gramo), skirtas išmatuoti šlifuotų juvelyrinių ir brangakmenių svorį.

Fondas, kuris išleidžia tiek akcijų, kiek nori investuotojai. Tuo jis skiriasi nuo uždarojo fondo, kuris turi fiksuotą skaičių akcijų, kuriomis prekiauja už biržos arba vertybinių popierių biržoje. Atviro tipo fondo akcijų vertė apskaičiuojama dalijant visą fondo grynojo turto vertę iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Gautas skaičius vadinamas grynąja turto verte (GTV). Atviro tipo fondo grynoji turto vertė skaičiuojama kiekvienos prekybos dienos pabaigoje. Dauguma investicinių fondų yra atviro tipo fondai, t. y. kintamo kapitalo bendrovės.

Palūkanų normų tipas, kai paskolos galiojimo metu jų dydis kinta atsižvelgiant į vidutines palūkanas rinkoje. Kintamąją palūkanų normą sudaro palūkanų marža plius VILIBOR (kuris atspindi vidutines paskolų litais palūkanas) arba EURIBOR (kuris atspindi vidutines paskolų eurais palūkanas).

Vertybinio popieriaus arba rinkos ypatybė, pasireiškianti smarkiu kainos kritimu arba padidėjimu per trumpą laiką. Vertybinio popieriaus ar investicinio fondo kintamumo santykinis įvertinimas visos rinkos atžvilgiu yra beta. Akcijų kaina gali būti kintanti dėl to, kad įmonės perspektyvos yra itin miglotos, dėl to, kad apyvartoje yra nedaug akcijų (t.y., jos yra nelikvidžios) arba dėl įvairių kitų priežasčių. Tuo tarpu kai beta gali būti taikoma tiek akcijoms, tiek fondams, standartinis nukrypimas plačiau naudojamas investicinių fondų kintamumui įvertinti. Standartinis nukrypimas rodo fondo pelningumo svyravimą per metus, tokiu būdu nustatydamas portfelio galimybes svyruoti nuo aukšto iki žemo pelno.

Lietuvos banko kas ketvirtį skelbiama vidutinė per ketvirtį bankų rezidentams suteiktų trumpalaikių paskolų litais metinė palūkanų norma.

Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Teisės aktais ar tarpusavio sutartimi tam tikram laikotarpiui už patiektą žemės ūkio produkciją atidėtas apmokėjimas, už kurį pirkėjas moka pardavėjui palūkanas.

Trumpalaikis akcijos, obligacijos ar investicinio fondo vertės kritimas.

Apie korekciją paprastai kalbama tada, kai vertybinių popierių vertė krinta po nepagrįsto augimo – taip jų kainos tampa labiau pagrįstos, koreguojasi (įvyksta korekcija).

Sutartis, kuria bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Kredito davėjas – paslaugos teikėjas, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais turi teisę teikti vartojimo kreditą ir siūlo arba teikia vartotojams kreditą.

Ne gyvybės draudimo šakos grupė, apimanti tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti kredito ar paskolos davėjo nuostolius, atsiradusius dėl bet kokios rūšies kredito ar paskolos negrąžinimo dėl kredito ar paskolos gavėjo nemokumo ar kitų priežasčių. Šios grupės draudimo rūšių draudimo objektas siejamas su kredito ar paskolos negrąžinimu. Prie kredito draudimo rūšių objekto taip pat priskiriamas prievolės atsiskaityti už prekes ar paslaugas neįvykdymas.
 

Laikotarpis, per kurį kreditas bei sukauptos palūkanos turi būti visiškai grąžinti bankui.

Santykis tarp suteikiamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės.
Pavyzdžiui, jei suteikiamas 80 000 Lt kreditas, o bankui įkeičiamas 100 000 Lt vertės turtas (namas ar butas), tai kredito ir įkeičiamo turto santykis yra 80 000 / 100 000 = 80%.
 

Kredito įstaiga – Lietuvos Respublikos įmonė ar įstaiga arba užsienio valstybės įmonės padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje, kurie turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei piniginių paskolų teikimu.

Kredito istorija atspindi, kiek kartų ir kiek laiko žmogus pradelsė atsiskaityti už paslaugas bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, greitųjų kreditų įmonėms ar kitiems juridiniams asmenims. Kredito istorijoje taip pat yra duomenys, kiek asmuo vis dar skolingas, jei yra vis dar nepadengtų įsiskolinimų. Tokia informacija renkama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir saugoma ne ilgiau kaip 10 metų po skolos grąžinimo. Pradelsimas daugiau nei 90 dienų yra grėsminga riba, nes tokiu atveju žmogus pripažįstamas nesugebančiu vykdyti savo įsipareigojimų, ir ši kredito istorijoje užfiksuota informacija turi įtakos ateityje priimant sprendimą dėl to asmens galimybės pasiskolinti ar sudaryti bet kokias kitas finansinių paslaugų sutartis.

Informaciją apie Lietuvos piliečių kredito istoriją šalyje renka ir sistemina kreditų biuras „CreditInfo Lietuva“.

Visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų, ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui. Taip pat įskaičiuojamos su kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, visų pirma draudimo įmokos, jei papildomai privaloma sudaryti paslaugų sutartį siekiant gauti kreditą apskritai arba taikyti skelbiamas nuostatas ir sąlygas.

Kortelė, paprastai išduodama su kredito limitu, t. y. su galimybe išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje. Kredito kortele galima atsiskaityti prekybos vietose, interneto parduotuvių svetainėse, rezervuoti vietas viešbučiuose, lėktuvo bilietus, išsinuomoti automobilį.

Didžiausia leistina pinigų suma, kurią klientas gali skolintis iš banko.
Pavyzdžiui, jei kreditinės kortelės kredito limitas yra 500 litų ir klientas tos kortelės sąskaitoje turi 200 litų, tai šia kortele bus galima įsigyti prekių ir paslaugų už 700 litų, t. y. 200 litų savomis lėšomis ir 500 litų už iš banko pasiskolintas lėšas.

    Tai trumpalaikės paskolos forma. Jei Jūsų įmonės banko sąskaitai suteiktas kredito limitas, galite bet kuriuo metu pasiskolinti iš anksto sutartą pinigų sumą ir tam tikrą laiką turėti neigiamą banko sąskaitos likutį. Didžiausia paskolos suma – iki 50 procentų vidutinių mėnesio pardavimų sumos.

Tai galimybė pasiskolinti ir persiskolinti lėšas iki tam tikro limito. Apyvartiniam kapitalui finansuoti gali būti suteikiama kredito linija. Mažiausia kredito linijos suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiuta. Kredito linijos suma paprastai būna vieno – dviejų mėnesių įmonės vidutinių pardavimų sumos. Įmonė turi turėti ne mažesnę kaip 1 metų veiklos patirtį. Kredito linija gali būti suteikta 1 metams, su teise pratęsti ją dar 1 metams.

Kredito palūkanas sudaro bazinė palūkanų norma (EURIBOR, VILIBOR) ir maržos procentas. Paskolų palūkanų normas nustato Lietuvos bankas ir jas kasdien galima pasižiūrėti Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt. Maržos procentą kiekvienas kreditorius nustato klientui individualiai.
Kredito palūkanų bazinė norma parenkama pagal kredito valiutą: kreditams eurais taikoma EURIBOR bazinė palūkanų norma, litais – VILIBOR bazinė palūkanų norma ir t. t.

Bankai gali pasiūlyti sprendimų, kaip apsidrausti nuo galimo palūkanų normos kitimo ateityje. Klientas gali rinktis palūkanų rūšį:
- kintamas palūkanas, kurios pirmą kartą nustatomos pasirašant kredito sutartį, o vėliau keičiamos kas 1, 3, 6 ar 12 mėnesių, atsižvelgiant į jūsų pasirinkto laikotarpio bazinę palūkanų normą. Kredituojančios finansų institucijos gali taikyti ne visų laikotarpių palūkanų normas.
- fiksuotas palūkanas, kurios fiksuojamos pasirašant kredito sutartį ir nustatomos tam tikram laikotarpiui (pvz., 15-ai metų). Pasibaigus fiksacijos laikotarpiui, palūkanos pakeičiamos į kintamas arba vėl fiksuojamos pasirinktam laikotarpiui.

Pavyzdžiui, jūs imate būsto paskolą ir pasirenkate 6 mėn. kintamas palūkanas, o paskolos valiutą – eurus. Paskolos sutarties pasirašymo dieną (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 6 d.) 6 mėn. EURIBOR siekė 1,133 proc., o banko marža – 2,5 proc., vadinasi, bendrosios jums taikomos palūkanos sieks 3,633 proc. Jos bus perskaičiuotos po 6 mėnesių.
Jei imate būsto paskolą eurais, bet pasirenkate fiksuotas palūkanas 5-eriems metams, paskolos sutarties pasirašymo dieną (pavyzdžiui, 2011 m. sausio 1 d.) 5-erių metų fiksuotos palūkanos siekė 2,927 proc., o jums taikoma banko marža – 2,5 proc., vadinasi, bendrosios palūkanos sieks 5,427 proc. Jos bus perskaičiuotos  2016 m. sausio 1 d.

Prievolės šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies atlikti jos naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo atlikimo; paskolos davėjas, skolintojas.

Atsisikaitymų už prekes, paslaugas ir vertybinius popierius negrynaisiais pinigais sistema, kuri paremta atsiskaitymuose dalyvaujančių šalių savitarpio mokėjimų reikalavimais ir įsipareigojimais.

Kvota – nustatyta dalis, leidžiamas kiekis, norma.

Kvota gali būti produkcijos gamybos, realizavimo, eksporto ar importo dalis, tenkanti vienam subjektui, pavyzdžiui, įmonei, bendrovei, šaliai ir pan. Mokesčio kvota – norma, tenkanti tam tikram apmokestinamam vienetui.

Pavyzdžiui, Norvegijoje vykusioje Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) 31-ojoje metinėje sesijoje 2010 metams Lietuvai patvirtinta 61 tonos menkių žvejybos kvota. Tai reiškia, jog lietuviai negali sugauti daugiau nei patvirtinta kvota. Antraip teks sumokėti baudą.

Įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų. Darbuotojų skaičiaus, įmonės metinių pajamų, įmonės balanse nurodyto turto vertės apskaičiavimo tvarką nustato Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Fizinio arba juridinio asmens sutikimas prisiimti kito asmens finansinius įsipareigojimus, jei pastarasis jų nevykdytų.

Sutartis, kuria laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies.

Fizinis arba juridinis asmuo, prisiimantis atsakomybę už kito asmens finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei šis jų nevykdytų.

Darbo apmokėjimo forma, kai darbo užmokesčio dydis priklauso nuo išdirbto laiko ir darbuotojo kvalifikacijos.

Prekių išvežimas iš Bendrijos teritorijos į parodas ar muges ir įvežimas atgal į Bendrijos teritoriją jų nepakeičiant.

Prekių įvežimas į Bendrijos teritoriją į parodas ar muges ir išvežimas atgal iš Bendrijos teritorijos jų nepakeičiant.

Nevaržoma teisė naudoti kapitalą, kai pripažįstamos nuosavybės teisės, užtikrinamos įmonių steigimo teisės, bei susitariama dėl tarpvalstybinės finansinių paslaugų rinkos.

Ūkinei - komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.

Tiesioginių (muitų, kvotų) ir netiesioginių (kokybės reikalavimų, licencijų) kliūčių nevaržoma tarptautinė prekyba.