Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Investicija, kai investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės daryti įtaką ūkio subjektui.

Netiesioginis mokestis – prekių ir paslaugų mokestis, nustatytas kaip dalis kainos (pvz., pridėtinės vertės mokestis, akcizo mokestis). Netiesioginiai mokesčiai būna kaip proporcinė prekės kainos dalis (pridėtinės vertės mokestis), konkreti pinigų suma prekės kiekiui (akcizas) ar konkreti pinigų suma prekės kiekiui ir kainos dalis kartu.

Neto darbo užmokestis – darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Jis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio išskaičiavus gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbuotojas.

Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visą asmuo gali naudoti savo reikmėms. Kartais neto darbo užmokestis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis.

Vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius*, litais *Su individualiomis įmonėmis.

Valstybės įgaliotas asmuo, kuris rengia ir tvirtina teisinius dokumentus.

VĮ Registrų centro išduodamas dokumentas, pažymintis, kad nuosavybės pažymėjime nurodytas turtas nuosavybės teise priklauso tam tikram asmeniui.

Nuosavų lėšų, investuotų į turto įsigijimą, rekonstrukciją ar remontą, padengimas banko suteiktu kreditu. Kredito lėšos, skirtos padengti kliento investuotas nuosavas lėšas, pervedamos klientui į banko sąskaitą.

Obligacija, tai vertybinio popieriaus rūšis, duodanti turėtojams iš anksto nustatytą pelną palūkanų pavidalu. Skiriasi nuo akcijos, kurios duodamas pelnas keičiasi priklausomai nuo įmonės pelningumo.

Skolos instrumentas, kuris reguliariai duoda nustatytą palūkanų sumą. Skolos suma yra žinoma kaip pagrindinė suma, o skolintojams mokama kompensacija už leidimą naudotis jų lėšomis, paprastai išmokama palūkanų forma. Yra trys pagrindiniai obligacijų tipai: įmonių, vyriausybės ir savivaldybių. Įmonės obligacija su žemu kredito reitingu yra vadinama didelio pelningumo arba spekuliacine obligacija („junk bond“).

Tarptautinis terminas, vartojamas dideliems pasauliniams centrams, taip pat kai kurioms bankinių operacijų rūšims apibūdinti; sinonimai – užsienietiškas, tarpnacionalinis, globalus, tarptautinis, daugianacionalinis.
 

Užsienio bendrovė, dažniausiai mokesčių slėptuvėje, kuri teikia šias finansines paslaugas: euro paplitimo rinkose ruošia užsienio sutartis ir duoda paskolas laisvai apyvartai arba teikia kitas paskolų paslaugas užsienyje, JAV doleriais arba kita tvirta valiuta. Dažniausiai ofšorinė finansinė bendrovė steigiama, kad įvykdytų jos motininės arba dukterinės bendrovės finansinius reikalavimus, tačiau kartais naudojama patenkinti finansinius motininės bendrovės platintojų poreikius.

Užsienio bendrovė, kontroliuojanti vieną arba daugiau dukterinių bendrovių. Ofšorinė holdingo kompanija valdo arba aptarnauja savo dukterines bendroves, dažniausiai esančias už šalies, kurioje yra motininė bendrovė, ribų.

Užsienio bendrovė, perkanti prekes iš vienos arba daugiau užsienio šalių eksportuotojų ir parduodanti tas pačias prekes kitų užsienio šalių importuotojams. Ofšorinė prekybos bendrovė tvarko dokumentus ir vykdo visas administracines ir kasdienines finansines operacijas. Prekės iš vienoje šalyje esančio pardavėjo siunčiamos kitoje šalyje esančiam pirkėjui, aplenkiant ofšorinės prekybos bendrovės buvimo vietą.

Šalys ir jurisdikcija, kaip taisyklė, nedidelės salos su mažais pajamų šaltiniais, kurios specializuojasi teikdamos finansines paslaugas. Šie centrai specializuojasi sudarydami nenuolatiniams gyventojams palankesnes mokesčių sąlygas, negu kad yra jų šalyje, tarptautinei prekybai ir/arba investicijoms šioje šalyje. Kitos naudingos ofšorinių centrų ypatybės yra banko paslaptis, konfidencialumas, įvairių tipų papildomos paslaugos ir kiti palankūs teisinės veiklos aspektai.

Rizikos draudimo fondas, siūlantis savo akcijas asmenims, esantiems ne registracijos šalyje.

Tai šalis, kurioje privatus asmuo, bendrovė arba bet koks kitas juridinis asmuo yra nuolatinis gyventojas (rezidentas), turintis tikslų, susijusių su apmokestinimu.

Padėtis rinkoje, kai pardavėjų ar paslaugų siūlytojų skaičius nėra pakankamas teisingai konkurencijai ir kiekvieno jų sprendimai turi įtakos likusiems pardavėjams.

Suteikia teisę įmonei naudoti pinigų sumas, viršijančias banko sąskaitos likutį iki nustatytos maksimalios overdrafto sumos. Overdraftas – efektyvus trumpalaikio kreditavimo būdas, padedantis subalansuoti įmonės pinigų srautus ir patenkinti einamųjų lėšų poreikį. Overdrafto laikotarpio metu įmonė bet kada gali pasinaudoti overdraftu, o palūkanos yra mokamos tik už panaudotą sumą.

Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Pajamos, gaunamos iš turimo finansinio turto. Pavyzdžiui, palūkanos už indėlį, akcijų dividendai, pelnas iš prekybos vertybiniais popieriais ir kt.

Pajamos natūra – tai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda, kurių ekvivalentas pinigine išraiška gali būti priskiriamas pajamoms ir apmokestinamas pajamų mokesčiu. Pajamos natūra – tai pajamų išmokėjimo forma, o ne pajamų rūšis, todėl atitinkamos rūšies pajamos natūra deklaruojamos tokia pat tvarka, kaip ir tos pačios rūšies pinigais išmokėtos išmokos.

Kitaip tariant, tai atlyginimas ne pinigais, o tam tikrais naudingais dalykais (pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ar mobiliojo telefono naudojimas ne darbo metu). Pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiško bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas. Paprasčiau tariant, pajamomis natūra nelaikoma darbe gimtadienio proga gauta gėlių puokštė ar padėkos raštas, nes tokiais ir panašiais atvejais nėra siekio duoti ekonominę naudą. Kai toks siekis atsiranda, atsiranda ir prievolė už pajamas natūra mokėti mokesčius.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas asmens dalyvavimas sudarant kooperatyvo kapitalą ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyti kooperatyvo įsipareigojimai kooperatyvo nariui. Pajaus vardiniams dokumentams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Pajinis įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

Žemės ūkio bendrovės nario ar pajininko pajinių įnašų verčių suma.

Kooperatyvo nario įneštų pajinių įnašų bendra vertė.

Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.

Skolinamos sumos dalis procentais, parodanti, kiek kainuoja skolintis pinigus.
Pavyzdžiui, jei skolinamasi 1 000 Lt su 5% metinių palūkanų, po metų sumokėti tektų 1 050 Lt: grąžinti 1 000 Lt paskolos ir sumokėti 50 Lt palūkanų
 

Tai viena iš kredito palūkanų normos sudedamųjų dalių.

Paimti paskolą nusprendusiam gyventojui apskaičiuojamą palūkanų normą sudaro dvi dalys – palūkanų bazė ir marža. Maržos dydis paprastai nustatomas individualiai ir priklauso nuo paskolą imančio gyventojo finansinių galimybių ir laikotarpio kuriam skolinamasi bei apima finansų institucijos operacinius kaštus, patiriamuss išduodant ir aptarnaujant paskolą. Tuo tarpu palūkanų bazė yra fiksuota ir visiems vienoda. Ji priklauso nuo to, kokia valiuta imama paskola, bei nuo paskolos palūkanų rūšies. Pasirinkti galima kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Palūkanų rūšis lemia palūkanų bazės nustatymo metodą.

Fiksuotų palūkanų bazė apskaičiuojama remiantis palūkanų normų apsikeitimo sandoriais (angl. interest rate swap - IRS).

Kintamųjų palūkanų atveju paskolos palūkanų bazė sutampa su pasirinkto laikotarpio tarbankine palūkanų norma, rodančia, kokia kaina bankai skolina pinigus vieni kitiems atitinkama valiuta. Jeigu paskola imama litais, naudojama tarpbankinė VILIBOR norma, jeigu eurais – EURIBOR ir t.t.

Skirtumas tarp galutinės klientui siūlomos palūkanų normos ir VILIBOR (EURIBOR), kurį bankas gauna kaip atlygį už darbą ir prisiimamą riziką, kad paskola nebus grąžinta.

Procentinė skolos dalis, rodanti, kiek pinigų turi būti sumokėta virš pradinės skolos sumos; tai pinigų skolinimosi kaina. Metinę palūkanų normą sudaro LIBOR ir banko marža.

Periodinis paskolos palūkanų dydžio perskaičiavimas, kai klientas yra pasirinkęs kintamąsias palūkanas. Nauja palūkanų norma nustatoma prie pasikeitusios palūkanų bazės (VILIBOR, EURIBOR) pridedant sutartyje numatytą palūkanų maržą. Priklausomai nuo kliento pasirinkimo palūkanų dydis perskaičiuojamas kas 6 ar 12 mėnesių, atsižvelgiant į einamojo laikotarpio VILIBOR ar EURIBOR dydį.

Pastovus palūkanų dydis už kiekvieną laiko vienetą yra skaičiuojamas nuo pagrindinio kapitalo.

Pinigų suma, paskolinta su paprastosiomis palūkanomis, per kiekvieną laiko vienetą padidėja tuo pačiu kiekiu. Paprastosios palūkanos turi savybę – uždirbtos palūkanos per periodą nėra iš naujo investuojamos kitame periode, kad nuo jų vėl būtų uždirbamos palūkanos.

Pavyzdžiui, paskolinus 1000 Lt 5 metams už 10 proc. metinių palūkanų, po metų 1000 Lt „uždirbs“ 100 Lt palūkanų. Antraisiais metais – taip pat 100 Lt palūkanų. Trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais taip pat po 100 Lt. Taigi per penkerius metus nuo 1000 Lt sumos gausite 500 Lt palūkanų.

Per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą. Jei pasirinkimo sandoriu nepasinaudojama iki jo galiojimo pabaigos, netenkama visų už jį sumokėtų pinigų. Pasirinkimo sandoriais prekiaujama keliose biržose, tame tarpe Čikagos Pasirinkimo sandorių biržoje, Amerikos vertybinių popierių biržoje, Filadelfijos vertybinių popierių biržoje, Ramiojo vandenyno vertybinių popierių biržoje ir Niujorko vertybinių popierių biržoje.

PAR – pinigų suma, išleidžiama visų turimų, įskaitant ir naujai svarstomos, paskolų daliai grąžinti ir palūkanoms mokėti kas mėnesį, išreikšta procentais nuo mėnesio grynųjų pajamų.

Teikiant prašymą paskolai gauti, vertinamos finansinės galimybės prisiimti (papildomą) įsipareigojimą. Vienas iš rodiklių, padedančių tai padaryti, yra PAR. Gautasis rodiklis lyginamas su finansinės institucijos vidaus taisyklėse ir tvarkose apibrėžtomis normomis. Paprastai rekomenduojama, jog mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai turėtų neviršyti 50 proc. gaunamų pajamų.

Tarkime, šeimos grynosios mėnesines pajamos – 4300 LTL/mėn. Jūs kreipėtės dėl būsto paskolos, kurios apskaičiuota mėnesinė įmoka bus apie 1200 LTL/mėn., turite vartojamąją paskolą banke X, kurios mėnesinė įmoka – 540 LTL/mėn., taip pat naudojatės banko Y kreditine kortele, kurios limitas – 5000 LTL (sąlyginė įmoka ~ 139 LTL/mėn.).

PAR = (1200+540+139)/4300*100%=44%

Vadinasi, 44% pajamų skiriami turimiems ir svarstomiems įsipareigojimams.

Paskolos sutarties šalis, kuriai paskolos davėjas perduoda pinigus ir kuri įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas.

Būdas, kaip yra grąžinama gauta paskola, t.y. kaip nustatomas kasmėnesinių mokėjimų dydis. Dažniausiai naudojami linijinis ir pastoviųjų anuitetų paskolos grąžinimo metodai.

Paskolos restruktūrizacija – paskolos sąlygų pakeitimas siekiant pagerinti paskolos išmokėjimo galimybes finansinių sunkumų prislėgtam asmeniui. Restruktūrizacija gali būti vykdoma teismo sprendimu arba abipusiu skolininko ir kreditoriaus susitarimu.

Kol nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, Lietuvoje galioja tik įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymai. Taigi fizinių asmenų paskolų restruktūrizavimo galimybės priklauso tiesiogiai nuo skolininko ir kreditą išdavusios institucijos susitarimo.

Restruktūrizacijos esmė - pakeisti esamos paskolos sąlygas taip, kad palengvėtų skolininko mėnesinė finansinių įsipareigojimų našta. Tai, pavyzdžiui, paskolos termino pailginimas, laikinas mokėjimų sustabdymas, paskolos valiutos pakeitimas. Dažniausiai restruktūrizuojamos ilgalaikės paskolos, tokios, kaip būsto paskola ar paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Kai kuriais atvejais, jei įkeisto turto vertė ženkliai sumažėjo, skolininkas gali būti paprašytas įkeisti papildomo turto arba rasti laiduotoją.

Sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Statybos darbų užbaigtumo įvertinimas procentais, nurodomas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

Paskolos grąžinimo metodas, kai kiekvieną mėnesį klientas bankui sumoka vienodo dydžio įmokas, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotos palūkanos.