Draudimo išmoka  |
---|
Pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. |
Draudimo laikotarpis |
---|
Laikotarpis, kurio metu galioja draudiko draudėjui suteikta draudimo apsauga. |
Draudimo liudijimas (polisas)  |
---|
Draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą. |
Draudimo objektas  |
---|
Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. |
Draudimo rizika  |
---|
Draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus. |
Draudimo rūšies taisyklės |
---|
Pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą. |
Draudimo suma  |
---|
Draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį. |
Draudimo sutarties įsigaliojimas |
---|
Draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja praėjus tam tikram laikui po arba iki visos ar pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo. |
Draudimo sutarties terminas |
---|
Laikotarpis, kurį draudikas vykdo draudiminę apsaugą. |
Draudimo sutartis |
---|
Sutartis, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. |
Draudimo taisyklės  |
---|
Draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. |
Draudimo tarpininkas  |
---|
Asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti:
1. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai;
2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai;
3. kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;
4. užsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
|
Draudimo tarpininkavimas  |
---|
Ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas - sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudiminių įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. |
Draudimo veikla  |
---|
Ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Draudimo įstatymo prasme draudimo veikla yra ir pensijų kaupimas. Draudimo įstatyme vartojama sąvoka "draudimo veikla" neapima perdraudimo. |
Draudžiamasis įvykis  |
---|
Draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. |
Draudžiamųjų pajamų dydis |
---|
Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu keturių draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
Pvz., vyriausybės patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis 2010 m. pradžioje buvo 1170 Lt. Vadinasi, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 4680 Lt (1170 x 4) per mėnesį, arba 56160 Lt (4680 x 12) per metus. |
Drausminė apsauga |
---|
Draudėjams teikiama paslauga, už kurią draudėjai įsipareigoja draudikui mokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio draudimo įmoką. |
Draustiniai |
---|
Saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos. |
Draustinis |
---|
Teritorija, kurioje saugomi tam tikri gamtos elementai (kraštovaizdis, augalai, drugiai, paukščiai ir pan.); jame žmogaus veikla leidžiama – kartais su tam tikrais apribojimais. |
Due diligence |
---|
"tinkamas pareigos įvykdymas" – bendrovės arba organizacijos tyrimas ir analizavimas, atliekami ruošiantis pasirašyti verslo sutartį (jų tarpe verslo struktūros analizė, finansinės būklės ekspertizė, verslo savininkų, direktorių patikimumas, numatomas potencialas, į verslą įtrauktos bendrovės rizikos įvertinimas, bendrovės verslo planas ir t.t.). |
Dujinis šildymas |
---|
Dujinis patalpų apšildymas plačiai naudojamas ir šiandien, tiesa, pabrangus dujoms, šis būdas tapo ne pats taupiausias. Dujinis šildymas yra patogus, nes greitai įšildo patalpas, neturi atliekų ir reikalauja minimalios priežiūros. |
Durys |
---|
Namo įėjimui uždaryti, skirtas įrenginys. Gali būti išorinės, vidinės, specialios, vienvėrės, dvivėrės, kairinės ir dešinės ir pan. Gaminamos iš medienos, plastiko, stiklo, metalo ir kt. medžiagų. |
Dušas |
---|
Paprastai butuose ar namuose įrengiami dušai (dušo kabinos) praustis, tačiau ne visiems jie patinka, kadangi daugelis mėgsta pasimėgauti šiltame vandenyje, pagulėti ar sušilti. Dušus dažniausiai įrengia žmonės, taupantys savo būste vietą. Šiuo metu prekyboje yra įvairiausių, nuo pigių, iki kelesdiašimt tūkstančių litų kainuojančių įvariomis funkcijomis "prifarširuotų" dušų kabinų. |
Dvejybinė buhalterija |
---|
Įmonės buhalterinė apskaita, tvarkoma dvejybinio įrašo principu. Nepainiotina su dvejopa buhalterija. |
Dvejybinis įrašas |
---|
Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. |
Dvejopa buhalterija |
---|
Įmonės oficialios buhalterinės apskaitos falsifikavimas siekiant parodyti kitokius įmonės finansinius duomenis, nei jie yra iš tikrųjų. Dvejopą buhalteriją dažnai tvarko įmonės, kurios turi neapskaitomų pajamų, nori nuslėpti mokesčius, moka atlyginimus vokeliuse ir pan. |
EAR |
---|
Erection All Risks - montavimo darbų visų rizikų draudimas. |
EBITDA |
---|
Trumpiausias kelias skaičiuoti EBITDA - prie veiklos pelno (EBIT) reikia pridėti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.
EBITDA pradėtas skaičiuoti 1980 - 1990 metais ir naudotas priimant greitus sprendimus dėl įmonių sugebėjimo grąžinti finansines skolas. Nuo to laiko EBITDA plačiai naudojama, nes aiškiau atspindi įmonės veiklą neįveldama sąnaudų, kurios pagrindinėje veikloje "nedalyvauja". Palūkanos priklauso nuo vadovybės pasirinkimo, kaip finansuoti įmonės veiklą, todėl yra ignoruojamos, o mokesčiai gali priklausyti ne tik nuo šių metų veiklos.
Nusidėvėjimas ir amortizacija neretai yra subjektyvūs dydžiai, kurie, dažnai mokestiniais tikslais neatspindi tikrųjų turto sąnaudų. Toks atsiribojimas nuo paminėtų sąnaudų leidžia lengviau tarpusavyje palyginti įvairias įmones, kuriose skiriasi vidinės nusidėvėjimo apskaitos taisyklės, finansavimo struktūra, apmokestinimo tvarka. |
Ekologijos valdymo sistemos |
---|
Ekologijos valdymo sistema vis dažniau naudojasi daugelis bendrovių, siekiančių išsamesnės analizės apie jų vykdomos veiklos įtaką aplinkai. Efektyvi ekologijos valdymo sistema bendrovei gali padėti kontroliuoti ir riboti neigiamą poveikį aplinkai. Įdiegus ekologijos valdymo sistemą, ją natūraliai galima susieti su kitomis aplinkosaugos programomis, taikomomis kitoms veiklos rūšims. Bendrovė, besivadovaujanti ekologijos valdymo sistema, turi parengti aplinkosaugos politiką ir iškelti aplinkosaugos tikslus, sudaryti aplinkosaugos programą ir reguliariai atlikti aplinkosaugos auditus. Žr. EVAS ir ISO 14001. |
Ekologinės apsaugos zonos |
---|
Teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio. |
Ekologinis žemės ūkis |
---|
Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus atitinkanti žemės ūkio veiklos sistema, kurioje pagaminami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. |
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai |
---|
Sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, atitinkantys ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus. |
Elektra |
---|
Elektra, tai yra kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas. Tai fizikinis reiškinys, energijos forma, gaunama iš tam tikro elementariųjų materijos dalelių judėjimo. Elektra namuose naudojama apšvietimui, šildymui, įvarių elektros prietaisų veikimui. Lietuvoje elektros energija tiekiama į namus 220 Voltų įtampos. Lietuvoje pagrindinis elektros gamintojas - Ignalinos atominė elektrinė. Atominėje elektrinėje elektra gaunama iš iš branduolių sintezės ar skilimo reakcijų. |
Emalis |
---|
Kieta, degta, dažniausiai spalvoto stiklo danga metalo, stiklo dirbinių paviršiuje. Emaliuoti dirbiniai atsparesni aukštai temperatūrai, drėgmei ir korozijai. Emalis išgaunamas kaitinant iš kvarco smėlio, kreidos, sodos ir kitų medžiagų. Spalvai išgauti įmaišomas pigmentas. |
Embargas |
---|
Tai prekybos politikos forma, kuomet uždraudžiama iš šalies išvežti ar į šalį įvežti tam tikras prekes (vertybes) arba prekyba su kuria nors šalimi visiškai uždraudžiama.
Taip pat embargu vadinamas svetimų prekybos laivų ir jų krovinių sulaikymas uoste arba teritoriniuose vandenyse. |
Emisija |
---|
Valstybės ar įmonės vykdomas vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, pinigų) išleidimas. |
Emitentas |
---|
Įstaiga arba įmonė, išleidžianti vertybinius popierius, banknotus arba popierinius pinigus, t.y. vykdanti emisiją. |
Erdmetris |
---|
Tai vieno kūbo erdvėje tvarkingai eilėmis sudėtos malkos, į erdmerį įeina ir mediena ir oro tarpai. ( 1 m x 1 m x 1 m ) |
Etanolis |
---|
Alkoholiui duotas pavadinimas, kuris gali būti naudojamas kaip atsinaujinantis transporto priemonių kuras. Etanolis taip pat veikia kaip tirpiklis ir yra gaminamas naudojant biologinių medžiagų fermentacijos ir distiliacijos technologinius procesus. |
EURIBOR |
---|
Europos tarpbankinė palūkanų norma (angl. European Inter-Bank Offered Rate). Tai palūkanų normos dydis, už kurį pagrindiniai euro zonos bankai pasiryžę skolinti vieni kitiems. |
|