Agronomija |
---|
Kompleksinis, iš daugelio šakų sudėtas, mokslas, tyrinėjantis žemės ūkio augalų savybes bei augimo sąlygas ir ieškantis būdų bei priemonių, kaip jas pagerinti. Agronomija apima dirvotyrą, agrochemiją, agrometeorologiją, žemdirbystę; augalininkystę, augalų apsaugą, selekciją, sėklininkystę, pievininkystę, daržininkystę, sodininkystę. |
Alfa |
---|
Pirmoji graikų abėcėlės raidė — A α [gr. alpha] ;
Dar turi reikšme — pradžia |
Alternatyvi žemės ūkiui veikla |
---|
Bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nepriskirtina žemės ūkio veiklai. |
Altitudė |
---|
[lot. Altitudo – aukštis] statinio, vietovės ar bet kokio objekto vertikalus aukštis nuo statinio atskaitos taško, kuriuo dažniausiai laikomas jūros lygis. Didžiausią įtaką altitudė turi gyviems organizmams, nes atmosferos ir vandens slėgis, temperatūra bei drėgmė kinta nuo aukščio. Šie veiksniai lemia organizmų galimybes gyvuoti ir išgyventi tam tikrame aukštyje. |
Angliavandeniai |
---|
Cukrus, organinės medžiagos sudarytos iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų. |
Anglies dioksidas (CO2) |
---|
Tai yra atmosferoje esančios dujos, ypač reikalingos augalų vegetacijai. XIX a. viduryje CO2 kiekis
siekė apie 270 ppm (dalelių milijonui), bet, dėl iškasamo kuro deginimo, jis pasiekė 350 ppm. CO2 dujos nėra pavojingos žmogaus organizmui, tačiau jos sukelia klimato atšilimą. |
Apleista žemė |
---|
1. Blogos agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai, nedeklaruota arba deklaruota tiesioginėms išmokoms kaip žemė, už kurią nemokamos tiesioginės išmokos ir kuri gali būti savaime apaugusi mišku.
2. Žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai ir nedeklaruojama ne mažiau kaip trejus metus iš eilės. |
Aplinka |
---|
Gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma ir antropogeninės sistemos. |
Aplinkos apsauga |
---|
Aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. |
Aplinkos apsaugos standartas |
---|
Nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos bendrosios aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos. |
Aplinkos monitoringas |
---|
Sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. |
Aplinkos tarša |
---|
Natūralių ir nenatūralių medžiagų, preparatų, organizmų, įskaitant mikroorganizmus, išmetimas, išleidimas, paskleidimas į aplinką dėl žmonių veiklos, sukeliantis žalą aplinkai. |
Aplinkosaugos auditas |
---|
Sisteminis įvertinimas užtikrina, kad bendrovės ekologijos valdymo sistema veikia, o aplinkosaugos programos vykdomos pagal įstatymų normas ir bendrovės viduje taikomus standartus. Šio audito metu tikrinamas bendrovės veiklos poveikis aplinkai, kaip jos vidinės struktūros sprendžia aplinkosaugos klausimus, ir dokumentacija, kuria reglamentuojamos ir kontroliuojamos aplinkosaugos programos. |
Apsauginė juosta |
---|
Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatyto pločio vizualiai išsiskirianti teritorija ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti. |
Aras |
---|
Ploto matavimo vienetas lygus 100m2 .(10 x 10 m) Aras kaip ploto matavimo vienetas buvo apibrėžtas ankstesnėje metrinėje sistemoje, tačiau dabar tarptautinėje matavimo vienetų sistemoje SI aras nėra naudojamas. Aras naudojamas matuojant mažesnius žemės plotus. |
Arboretumas |
---|
Žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai. |
Aruodas |
---|
aruodas klėtyje užtvaras grūdams, rūsyje - bulvėms |
Ašigalis |
---|
Tai žemės taškas, ties kuriuo baigiasi ašis, aplink kurią sukasi Žemė. Yra du ašigaliai šiaurės ir pietų. Ties pietų ašigaliu nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio būna naktis, o kitą pusę metų – diena. Ties šiaurės ašigaliu nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio būna diena, o kitą pusę metų – naktis. |
Atkuriamieji sklypai |
---|
Saugomos teritorijos, skirtos veiklos nuskurdintoms gamtos išteklių rūšims arba jų kompleksams apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtos išteklius. |
Atlasas |
---|
Nustatyta tvarka parengtas ir išleistas bendrasis geografinis, teminis, kompleksinis arba specializuotas sisteminis žemėlapių rinkinys. |
Augalinė žemė |
---|
Tai derlingas paviršinis dirvožemio sluoksnis ir jam pagerinti naudojami organinių medžiagų pūdiniai (lapų, žolių, šakelių, mėšlo, velėnų kompostas, durpžemis ir pan.). |
Azimutas |
---|
Geografijoje ir geodezijoje, tai kampas, esantis tarp šiaurės krypties ir kryties į tam tikrą objektą vietovėje. Azimutas skaičiuojamas laipsniais ir gali būti nuo 0 o C iki 360 o C |
Bazinis pasėlių plotas |
---|
Bendras Lietuvos Respublikoje auginamų pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. |
Bendrasis planas |
---|
Teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. |
Bendrasis teritorijų planavimas |
---|
Kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. |
Bendroji produkcija |
---|
Ūkio veiklos subjekto per ataskaitinį laikotarpį pardavimo pajamų, produkcijos, nebaigtos gamybos, gyvūnų ir kito biologinio turto pokyčių, įmonės reikmėms suvartotos produkcijos suma, sumažinta gyvūnų bei kito biologinio turto pirkimo verte. |
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) |
---|
ES politika žemės ūkiui remti, kuri nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į bendrus besikeičiančius žemės ūkio ir visuomenės poreikius. Pagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai buvo: didinti žemės ūkio gamybą; garantuoti normalų žemdirbių pragyvenimo lygį; stabilizuoti rinką; užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą; užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam priimtinomis kainomis. 2003 m. BŽŪP reforma siekiama ES žemės ūkį pertvarkyti taip, kad jis taptų konkurencingesnis pasaulio rinkose; sustiprinti ES kaimo plėtros politiką, supaprastinti jos įgyvendinimą; suteikti svaresnį vaidmenį aplinkos apsaugos ir maisto saugos bei kokybės srityse. |
Bendrosios namų ūkio pajamos |
---|
Visos namų ūkio narių asmeninės pajamos iš samdomojo ar savarankiško darbo, pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos, socialinės išmokos senatvėje, netekus maitintojo, ligos, negalios, nedarbo atveju, stipendijos, piniginės išmokos šeimai, vaikams, su socialine atskirtimi susijusios išmokos, būsto pašalpos, reguliarūs piniginiai pervedimai iš kitų namų ūkių, palūkanos, dividendai.
|
Bendrosios nuosavybės teisė |
---|
Galimybė natūra atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko turėtos žemės plotą bendrosios nuosavybės teise piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. |
Biokuras |
---|
Tai yra jungtinis kuro pavadinimas, gaunamas perdirbant augalus (biomasę). Tai gali būti medis ir šiaudai, rafinuotas biokuras, toks kaip granulės ir etanolis. Biokuras perdirba saulės energiją; augalai transformuoja saulės energiją į cheminių reakcijų energiją, gamindami įvairias cukraus rūšis. Biokuras – atsinaujinantis šaltinis, nes jį sunaudojus, pakanka santykinai mažai laiko, kol jo vėl atsiranda. Tačiau būtina jo nesunaudoti daugiau, nei užauginame. Iškirtus per daug medžių galime neigiamai paveikti bioįvairovę. Durpės jau nebelaikomos viena iš biokuro atmainų. |
Biologinis turtas |
---|
Gyvūnai ir augalai, kuriuos subjektas valdo, naudoja ir kuriais disponuoja. |
Biotopas |
---|
Biotopas – speciali gamtinė aplinka, kurioje gali išgyventi tam tikros augalų ar gyvūnų rūšys. Biotopu gali būti aukštikalnių lapuočių medžių miškas, griovio pakraštys, miškai netoli kalnų ar kita, specialiomis ypatybėmis pasižyminti gamtinė aplinka. Keičiantis biotopui, keičiasi gyvųjų organizmų egzistavimo sąlygos. Dauguma biotopų keičiasi dėl žmonių veiklos intervencinio poveikio: kertamų miškų, melioracijos ar eutrofizacijos. |
Ciklas |
---|
Aplinkoje egzistuoja daug įvairių ciklų. Tačiau pagrindinis iš jų apima žaliųjų augalų sugebėjimą iš anglies dioksido gaminti deguonį ir cukrų bei vandenį fotosintezės metu. Valgydami augalus ar kitus gyvius, gyvuliai naudoja augalų maistines medžiagas. Augalų ir gyvūnų ląstelės kvėpuodamos skaido cukrų ir deguonį, anglies dioksidą ir vandenį, todėl išsiskiria energija. Ciklas baigiasi, kai augalai vėl pasisavina anglies dioksidą ir vandenį. Šiame cikle panaudojami visi likutiniai produktai, nepaliekant jokių pašalinių atliekų. Kuriant pramoninius, technologinius procesus, likutiniai produktai turėtų būti panaudojami iš naujo, kad nesusidarytų jokios pašalinės atliekos. |
Cista |
---|
Ląstelė atspari aplinkos sąlygoms (pirmuonių, dumblių). |
Citokinìnai |
---|
Augalų hormonai, skatinantys ląstelių dalijimąsi. |
Chlorfluoranglevandeniliai |
---|
Chlorfluoranglevandeniliai – tai sintetinės dujos, kurias sudaro chloras, anglis, fluoras ir azotas. Jie dažnai žinomi CFC sutrumpinimu („Du Pont“ prekinis pavadinimas). Taip pat CFC naudojamos šilumos ir šalčio perdavimui šaldikliuose, šaldytuvuose, oro kondicionavimo sistemose ir t.t., putų plastiko gamyboje ir elektroninės įrangos valymui. CFC ardo ozono sluoksnį stratosferoje ir taip pat didina žalingų ultravioletinių spindulių radiaciją Žemei. CFC taip pat laikomos agresyviomis šiltnamio efekto dujomis bei manoma, kad jos gali pakeisti deoksiribonukleorūgštį (DNA). Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) paprastai žinomi, kaip „švelnesnė“ CFC atmaina ir jie taip intensyviai neardo ozono sluoksnio, kaip CFC. Šias žalingas dujas galima pakeisti hidrofluoranglevandeniliais (HFC), kurie nedaro įtakos ozono sluoksniui. Be to, jie gerokai mažiau prisideda prie klimato šiltėjimo, nei CFC. |
Chlorofìlas |
---|
Žaliasis augalų pigmentas, absorbuojantis saulės energiją ir dalyvaujantis fotosintezėje. |
Chloroplastai |
---|
Augalų ląstelės membraniniai organoidai, dalyvaujantys fotosintezėje |
Cholesterolis |
---|
Ciklinis, panašus į riebalus alkoholis, reikalingas tulžies gamybai, ląstelių membranoms; kai jo organizme per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį. |
Chromosoma |
---|
Organizmo paveldimoji informacija, kurią sudaro DNR grandinė su baltymais histonais. |
|