PCB – ilgai išsilaikanti medžiaga, svetima aplinkai. Iki šiol didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė paukščiams ir žuvims. Kadangi PCB pereina visą maisto grandinę, galiausiai ji veikia ir žmonių organizmus. Šiuo metu visi gyvūnai ir žmonės savo organizmuose turi šio toksino.

Fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą.

Žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

Pavadinimas suteiktas emisijas priimančioms terpėms: vandeniui, orui ar dirvožemiui, kuriuose savo „kelionę“ baigia įvairios išsiskiriančios cheminės medžiagos.

Kai deginamas kuras, kuriame yra sieros, susidaro sieros dioksidas. Ore jis virsta sieros rūgštimi. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rūgštėja dirvožemis ir vanduo. Tačiau mažas sieros kiekis – labai svarbus gyviesiems organizmams.

Yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.

Nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

Tai kieta, nuosėdinė, kriptokristalinė, silikatinė (pagrindinis cheminis junginys - silicio dioksidas SiO2, kitaip titnagžemis) uoliena. Titnago spalva yra tamsiai pilka, juoda, melsva, tamsiai ruda, taip pat pasitaiko ir baltos spalvos atmainų. Dažnai titnagas yra stiklinio blizgesio. Kietumas pagal Moso skalę yra 7. Pagrindinis uolieną sudarantis mineralas yra chalcedonas. Kartais titnage pasitaiko kalcito, gipso ir kitų priemaišų. Uoliena randama gniutulais ar masyvais kreidoje arba klintyje.

Medžiagos, kurių sudėtyje yra azoto junginių ir kurios yra naudojamos dirvoje augalų augimui skatinti.

Didžiausias leidžiamas maisto medžiagų (NPK) kiekis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė ir vienkartinė.

Fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ir miškų ūkio veikla, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre.

Fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ir miškų ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Įstatymo tvarka įregistruotas žemės ūkio veiklos vienetas. Registruojamo ūkio žemės valdoje turi būti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o jei ūkio žemės valdoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turi būti deklaruojama tokia per kalendorinius metus gautų iš žemės ūkio veiklos pajamų suma, kuri sudarytų ne mažiau kaip 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkis verčiasi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visų per metus gautų verslo pajamų.

Visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

Pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

Vaistinio premikso ir pašaro (-ų) mišinys, kuris skirtas gyvūnams šerti be tolesnio apdorojimo ir kuris veikia kaip veterinarinis vaistas.

Lietuvos Respublikos žemės fondo dalis, kuri nėra privati nuosavybė (nesuteikta, neperduota nuosavybėn, grąžinta ar parduota) ir pagal įstatymus nepriklauso prie žemės, grąžintinos kaip privačios nuosavybės.

Valstybinė žemė, kuri nėra suteikta naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims, neišnuomota ir neperleista privatinėn nuosavybėn.

Tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.

Žmogaus organizmui labai svarbus elementas, tačiau labai mažomis koncentracijomis. Pvz., varis įeina į daugelio svarbių fermentų sudėtį. Vario druskos neigiamai veikia dumblius ir sustabdo jų fotosintezės procesus ir azoto fiksaciją. Padidėjęs vario kiekis būna rūgštiniuose gruntiniuose vandenyse.

Gyvūnijos, augalijos pasaulyje paplitusi medžiaga, susidaranti iš alkoholių ir rūgščių. Vaškas skirstomas į dirbtinį ir natūralų. Vaškas kambario temperatūroje yra kietos agregatinės būsenos. Pasižymi hidrofobiškumu, nes yra atsparus vandeniui, ilgai nesuyra, nes yra netirpus. Vaškas taip pat pasižymi lankstumu ir plastiškumu.

Atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos.

Suderintas pašarų mišinys, kurio sudėtis atitinka gyvūnų paros davinį.

Tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas

Ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.

Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

Valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

Žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių racionalus naudojimas.

Natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose bei dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba specialiai tam įrengtos.

Geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Žemės gelmių tyrimų rūšys: tiesioginis – tyrimas, kurio metu naudojamos žemės gelmės (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas ir kiti). Nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nenaudojant žemės gelmių, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti). Netiesioginis – pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu nenaudojamos žemės gelmės.

Gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi.

Nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės gelmių šiluminė energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas.

Sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas bei prognozė.

Žemės gelmių sudėties, sandaros ir čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.

Nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko turėtos žemės plotą atkūrimas natūra.

Nuosavybės teisių atkūrimas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagal į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus.