Namo ar buto apdailos lygis, kai pastatas pastatytas su visiškai užbaigta išorės (fasadų) apdaila, pagrindiniais komunikacijos (elektros, vandentiekio, kanalizacijos) įvadais, tačiau vidaus apdaila nėra atlikta.

Darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja už jį sumokėti. Sutartis gali būti rašytinė ar žodinė. Lietuvos įstatymai leidžia sudaryti tik rašytinę darbo sutartį.

Darbo užmokesčio koregavimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant dirbančiuosius apsaugoti nuo infliacijos.

Valstybės antiinfliacinė politika, siekiant išsaugoti esamą darbo užmokesčio lygį, neatsižvelgiant į tai, ar prekių ir paslaugų kainos didėja. Dėl to mažėja darbuotojų realusis darbo užmokestis.

Darbuotojo atlyginimas per tam tikrą laiką arba už produkcijos vienetą.

Sąskaitos ataskaitoje debeto suma apibūdina, kiek pinigų buvo įskaityta į kliento sąskaitą, t. y. kiek pinigų buvo gauta.

Kortelė, paprastai išduodama be kredito limito, t. y. be galimybės išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje. Jomis galima atsiskaityti tik prekybos vietose, kuriose yra elektroniniai kortelių skaitytuvai.

Ekonomikoje defliacija yra bendrojo kainų lygio mažėjimas arba pinigų vertės didėjimas prekių ir paslaugų atžvilgiu.

Paprasčiau kalbant, tai atvirkštinis procesas infliacijai, t. y. ta pati prekė per metus tampa vis pigesnė. Kitaip nei infliacija, kurios metu nukenčia turintys grynųjų pinigų, defliacija naudinga tiems, kurie turi grynųjų pinigų, o ne tiems, kurie turi įvairaus kito turto.

Defliacija nevadinama infliacijos augimo mažėjimu. Nors kas mėnesį kainos kyla vis mažiau, pavyzdžiui, per sausį pienas pabrango 30 ct, per vasarį dar 23 ct, per kovą dar 18 ct ir t. t., bet juk jos vis dar kyla, tik lėčiau. Tokiu atveju šalyje vis dar yra infliacija. Defliacija apibrėžia neigiamą infliaciją, t. y. kainų mažėjimą.

Už neįvykdytą prievolę skaičiuojama sutartyyje (ar teisės aktuose) numatyta suma, paprastai priklausanti nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų, nustatoma procentais.

Tai rodiklis (rašomas kaip graikiškosios abėcėlės raidė Δ), kuris parodo kaip kinta išvestinio finansinio instrumento kaina priklausomai nuo susijusio instrumento kainos pokyčio. Šis rodiklis gali būti naudojamas ir portfelio pokyčio priklausomybei nuo jame esančių vertybinių popierių apibrėžimui.

Tai prekybos politikos forma, kai eksportuojamos prekės ar paslaugos parduodamos už savikainą ar netgi mažiau savikainos, siekiant užkariauti naujas rinkas.

Dempingu vadinamas ir valiutos ar vertybinių popierių realizavimas žemiau rinkos kurso, siekiant numušti jų kainą (kursą).

Siekiant įsigalėti užsienio rinkose dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pasitraukia iš konkurencinės kovos arba su jais sudaromas kontrolinis susitarimas. Po to kainos gali būti pakeliamos ir viršyti iki dempingo buvusį lygį.

Taip pat dempingą taiko įmonės, nebegalinčios dalies produkcijos realizuoti savo šalies vidaus rinkoje (taip jos gauna didesnę ekonomiją dėl gamybos masto) arba pagaminusios per daug.

Valiuta, kuria įvertinama arba į kurią perskaičiuojama tam tikro turto (pvz., vertybinių popierių) ar įsipareigojimų (pvz., paskolos) vertė.

Naudojama, kai norima tam tikrą sandorį, turtą ar įsipareigojimus išreikšti kita valiuta, negu jie buvo sudaryti. Pavyzdžiui, kai paskolos sutartis sudaroma eurais, o bus grąžinama litais. Tokiu atveju, suma eurais bus denominuota į sumą litais ir denominuota suma bus grąžinama bankui.

Atsižvelgiant į kontekstą gali reikšti:
a) indėlį – sumą, kuri padedama į banką ir už ją mokamos palūkanos;
b) užstatą – garantiją, kad bus įvykdytas sandoris ar grąžinta paskola.
 

Valiutos nuvertėjimas, jos kurso sumažėjimas kitų valiutų bei aukso atžvilgiu. Po valiutos nuvertėjimo dažniausiai seka ar net kartu vyksta infliacija. Valiutos nuvertėjimo priežastys gali būti infliacija ar mokėjimo balanso deficitas.

Būsimosios pinigų vertės perskaičiavimas į dabartinę vertę.

Investicijos grąžos norma, kuri atspindi pinigų laiko vertę ir dabartinę turtui būdingą riziką.

Investicijos grąžos norma, kuri atspindi pinigų laiko vertę ir dabartinę turtui būdingą riziką.

Finansų matematikos terminas, naudojamas skaičiuoti palūkanų norma ne pagal pradinės investicijos, bet pagal susigražinamą vertę. Pavyzdžiui, jei už 900 Lt perkami valstybės vertybiniai popieriai, už kuriuos po metų bus gražinama 1000 Lt, diskonto norma yra lygi 10 %, nors tuo pat metu šios investicijos metinė palūkanų norma yra 11.1 %.

Palūkanų norma, už kurią centrinis bankas skolina kitiems bankams. Tokios paskolos dažniausiai būna trumpalaikės ir naudojamos besiskolinančiųjų bankų privalomojo rezervo reikalavimams tenkinti.

Investavimas į skirtingo tipo turtą – akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą – siekiant sumažinti investavimo riziką.

Diversifikacijos esmė – išskirstyti investicijas taip, kad visų investuoto turto dalių vertės kritimas vienu metu būtų mažai tikėtinas.

Tai investicijų portfelio valdymo strategija mažinti riziką vienu metu investuojant į skirtingą turtą, t. y. akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, kurio vertės kitimas ta pačia kryptimi mažai tikėtinas.

Tai bendrovės valdybos paskelbtos išmokos akcininkams, mokamos iš bendrovės dabartinio (einamojo) ar nepaskirstyto pelno.

Dividendai yra bendrovės pelno paskirstymas. Už privilegijuotąsias vardines akcijas paprastai mokama iš anksto nustatyta suma. Dividendų dydis už paprastąsias vardines akcijas kasmet gali skirtis priklausomai nuo bendrovės gauto pelno ir turimų grynųjų pinigų. Jie gali būti nemokami, jei veiklos rezultatai blogi arba jei nusprendžiama nemokėti dividendų, kad tas lėšas būtų galima investuoti į gamybos plėtrą. Paprastai dividendų dydį ar jų nustatymo tvarką apibrėžia bendrovės statutas. Dividendai gali būti išmokami kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus, pvz., kaip Lietuvoje. Įprastai dividendai išmokami pinigais. Tokie dividendai vadinami piniginiais dividendais. Taip pat dividendus galima išmokėti akcijomis ar kitu akcinės bendrovės turtu.

Kooperatyvo nariams išmokama pelno dalis, skirstoma proporcingai kiekvieno nario turimam pajui.

Įmonės metinis dividendas, išreikštas kaip procentas nuo jos dabartinės akcijų kainos. Akcijos kainai mažėjant, jos dividendų pelningumas didėja. Taigi, akcijos, kurių kaina $20 už akciją, o metinis dividendas sudaro $1 akcijai, duoda investuotojui 5% pelną. Tačiau jei tų pačių akcijų vertė nukris iki $10 už akciją, jos $1 metinis dividendas reikš 10% pelną. Vertės investuotojai didelį dividendų pelningumą dažnai supranta kaip ženklą, kad akcijos yra pigiai įkainotos. Didelis pelningumas taip pat veikia kaip apsauga smunkančioje rinkoje, o tai patrauklu rizikos nemėgstantiems investuotojams. Neigiama pusė yra ta, kad dividendai yra apmokestinami kaip įprastos pajamos. Kuo didesnis pelningumas, tuo daugiau turėsite mokėti mokesčių.

Vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 proc. ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 proc. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 proc. ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

Valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu keturių draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

Pvz., vyriausybės patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis 2010 m. pradžioje buvo 1170 Lt. Vadinasi, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 4680 Lt (1170 x 4) per mėnesį, arba 56160 Lt (4680 x 12) per metus.

"tinkamas pareigos įvykdymas" – bendrovės arba organizacijos tyrimas ir analizavimas, atliekami ruošiantis pasirašyti verslo sutartį (jų tarpe verslo struktūros analizė, finansinės būklės ekspertizė, verslo savininkų, direktorių patikimumas, numatomas potencialas, į verslą įtrauktos bendrovės rizikos įvertinimas, bendrovės verslo planas ir t.t.).

Įmonės buhalterinė apskaita, tvarkoma dvejybinio įrašo principu. Nepainiotina su dvejopa buhalterija.

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

Įmonės oficialios buhalterinės apskaitos falsifikavimas siekiant parodyti kitokius įmonės finansinius duomenis, nei jie yra iš tikrųjų. Dvejopą buhalteriją dažnai tvarko įmonės, kurios turi neapskaitomų pajamų, nori nuslėpti mokesčius, moka atlyginimus vokeliuse ir pan.