1) šalies piniginis vienetas;
2) užsienio piniginiai ženklai, kredito ir mokėjimo dokumentai užsienio piniginiais vienetais, naudojamais tarptautiniuose atsiskaitymuose.

Rizika, kad bus patirta nuostolių dėl tam tikros valiutos kurso pokyčio.

Pavyzdžiui, jei santaupos laikomos JAV doleriais, susiduriama su valiutų kurso rizika, kad JAV doleris nuvertės ir bus prarasta dalis santaupų. Arba, jei paskola buvo paimta eurais, susiduriama su valiutų kurso rizika, kad euro vertei padidėjus teks grąžinti didesnę pinigų sumą.

Tarptautinėje prekyboje svarbi rizika, kai nuvertėjus valiutai, kuria mokama už pagamintas prekes ar suteiktas paslaugas, reali gauta suma bus mažesnė, o pakilus kursui – teks brangiau mokėti už žaliavas.

Valstybės remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

Paskola, skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, pvz., įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei, pvz., būsto paskolų. Vartojimo paskola gali būti suteikiama įvairiais būdais: perkant išsimokėtinai, imant paskolą banke ar naudojantis kredito kortelės kredito limitu. Dar vadinama vartojimo kreditu.

Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Priverstinis viešas daikto pardavimas, neatsižvelgiant į daikto savininko valią, kurį vykdo teismo antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 427 - 437 straipsnių nustatytomis taisyklėmis.

Veiklos lizingo (nuomos) atveju bankas nuperka Kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį naudoti iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas bankui.

Tai nuomos sandoris, kai asmuo moka nustatytas įmokas ir turi teisę per visą nuomos laikotarpį naudotis nuomos objektu.

Pagrindinis finansinės nuomos (įprastai vadinamos lizingu) ir veiklos nuomos skirtumas yra tas, kad antruoju atveju pasibaigus sutarčiai turtas netampa kliento nuosavybe, o sugrįžta nuomotojui. Tiesa, pasibaigus nuomos sutarčiai paslaugos teikėjas gali suteikti galimybę klientui įsigyti naudojamą turtą, pavyzdžiui, už rinkos kainą arba (ypač automobilių veiklos nuomos atveju) už likutinę vertę. Ji gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė už turto rinkos kainą.

Daugeliu atvejų už naudojimąsi veiklos nuomos objektu yra nustatomas fiksuotas mokestis. Priklausomai nuo taikomų sąlygų, paslaugos teikėjas gali rūpintis ir nuomojamo objekto priežiūra bei aptarnavimu. Taigi įmonėms ši paslauga suteikia galimybę planuoti ilgesnio laikotarpio pinigų srautus. Nuomojantis, o ne įsigyjant reikiamą turtą, jo apskaita įmonėms tampa paprastesnė.

Veiklos nuomos objektai dažniausiai būna transporto priemonės, komercinė, pramoninė, technologinė įranga ir kt. Daiktui nusidėvėjus gali būti sudaroma sutartis dėl naujo turto nuomos, todėl veiklos nuoma laikoma ir patogiu būdu turtui atnaujinti.

Fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą).

Lietuvos Respublikos nacionaliniai apskaitos standartai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, skirti pelno siekiančioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais viešai neprekiaujama.

Žmonių polinkis ir gebėjimai imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimant visą su šia veikla susijusią riziką.

Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.

Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinis popierius jį išleidusiajam (pvz., įmonei) reiškia šios įmonės finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas. Tad vertybinių popierių pirkėjas perka vertybinius popierius todėl, kad tiki, jog šie vertybiniai popieriai (finansinis turtas) ateityje pabrangs.

Įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 93 mln. litų. Darbuotojų skaičiaus, įmonės metinių pajamų, įmonės balanse nurodyto turto vertės apskaičiavimo tvarką nustato Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Vidutinio kainų lygio santykinis pokytis palyginus dvylikos paskutinių mėnesių vidurkį ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių bazinio indekso reikšmių vidurkį.

Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma. Tai yra palūkanų normų, už kurias Lietuvos bankai yra pasiryžę skolinti vieni kitiems, vidurkis.

Vyriausybės vertybiniai popieriai pagal trukmę skirstomi į:

    -Vyriausybės obligacijas – kai jų trukmė (laikas, po kurio valstybė išperka obligacijas ir taip sugrąžina gautą paskolą bei sumoka sutartas palūkanas) ilgesnė nei vieneri metai;
    -Taupymo lakštus – tai tik fiziniams asmenims skirtos obligacijos, jų negali įsigyti įmonės, turinčios AB ir UAB statusą;
    -Iždo vekselius – kai jų trukmė trumpesnė nei metai.

Taigi, įsigyjant VVP ne tik skolinama valstybei, bet ir kaupiama. VVP laikomi mažai rizikinga investicine priemone, tačiau ir jų pelningumas yra kiek mažesnis.

Pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo 6 d. vykusiame aukcione 525 dienų trukmės Vyriausybės obligacijų buvo parduota už 51.8 mln. Lt. Vidutinis jų pelningumas – 3.26 proc.

Lietuvoje iždo vekseliai ir Vyriausybės obligacijos parduodamos Lietuvos banko skelbiamuose aukcionuose, o gyventojai jų gali įsigyti per tarpininkaujančias finansų institucijas. Tuo tarpu taupymo lakštų gyventojai gali įsigyti tiesiog internetu specialiai tam sukurtoje svetainėje www.vtl.lt arba „Lietuvos pašto“skyriuose.