Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Pajamos, gaunamos iš turimo finansinio turto. Pavyzdžiui, palūkanos už indėlį, akcijų dividendai, pelnas iš prekybos vertybiniais popieriais ir kt.

Pajamos natūra – tai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda, kurių ekvivalentas pinigine išraiška gali būti priskiriamas pajamoms ir apmokestinamas pajamų mokesčiu. Pajamos natūra – tai pajamų išmokėjimo forma, o ne pajamų rūšis, todėl atitinkamos rūšies pajamos natūra deklaruojamos tokia pat tvarka, kaip ir tos pačios rūšies pinigais išmokėtos išmokos.

Kitaip tariant, tai atlyginimas ne pinigais, o tam tikrais naudingais dalykais (pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ar mobiliojo telefono naudojimas ne darbo metu). Pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiško bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas. Paprasčiau tariant, pajamomis natūra nelaikoma darbe gimtadienio proga gauta gėlių puokštė ar padėkos raštas, nes tokiais ir panašiais atvejais nėra siekio duoti ekonominę naudą. Kai toks siekis atsiranda, atsiranda ir prievolė už pajamas natūra mokėti mokesčius.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas asmens dalyvavimas sudarant kooperatyvo kapitalą ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyti kooperatyvo įsipareigojimai kooperatyvo nariui. Pajaus vardiniams dokumentams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Pajinis įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

Žemės ūkio bendrovės nario ar pajininko pajinių įnašų verčių suma.

Kooperatyvo nario įneštų pajinių įnašų bendra vertė.

Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.

Skolinamos sumos dalis procentais, parodanti, kiek kainuoja skolintis pinigus.
Pavyzdžiui, jei skolinamasi 1 000 Lt su 5% metinių palūkanų, po metų sumokėti tektų 1 050 Lt: grąžinti 1 000 Lt paskolos ir sumokėti 50 Lt palūkanų
 

Tai viena iš kredito palūkanų normos sudedamųjų dalių.

Paimti paskolą nusprendusiam gyventojui apskaičiuojamą palūkanų normą sudaro dvi dalys – palūkanų bazė ir marža. Maržos dydis paprastai nustatomas individualiai ir priklauso nuo paskolą imančio gyventojo finansinių galimybių ir laikotarpio kuriam skolinamasi bei apima finansų institucijos operacinius kaštus, patiriamuss išduodant ir aptarnaujant paskolą. Tuo tarpu palūkanų bazė yra fiksuota ir visiems vienoda. Ji priklauso nuo to, kokia valiuta imama paskola, bei nuo paskolos palūkanų rūšies. Pasirinkti galima kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Palūkanų rūšis lemia palūkanų bazės nustatymo metodą.

Fiksuotų palūkanų bazė apskaičiuojama remiantis palūkanų normų apsikeitimo sandoriais (angl. interest rate swap - IRS).

Kintamųjų palūkanų atveju paskolos palūkanų bazė sutampa su pasirinkto laikotarpio tarbankine palūkanų norma, rodančia, kokia kaina bankai skolina pinigus vieni kitiems atitinkama valiuta. Jeigu paskola imama litais, naudojama tarpbankinė VILIBOR norma, jeigu eurais – EURIBOR ir t.t.

Skirtumas tarp galutinės klientui siūlomos palūkanų normos ir VILIBOR (EURIBOR), kurį bankas gauna kaip atlygį už darbą ir prisiimamą riziką, kad paskola nebus grąžinta.

Procentinė skolos dalis, rodanti, kiek pinigų turi būti sumokėta virš pradinės skolos sumos; tai pinigų skolinimosi kaina. Metinę palūkanų normą sudaro LIBOR ir banko marža.

Periodinis paskolos palūkanų dydžio perskaičiavimas, kai klientas yra pasirinkęs kintamąsias palūkanas. Nauja palūkanų norma nustatoma prie pasikeitusios palūkanų bazės (VILIBOR, EURIBOR) pridedant sutartyje numatytą palūkanų maržą. Priklausomai nuo kliento pasirinkimo palūkanų dydis perskaičiuojamas kas 6 ar 12 mėnesių, atsižvelgiant į einamojo laikotarpio VILIBOR ar EURIBOR dydį.

Pastovus palūkanų dydis už kiekvieną laiko vienetą yra skaičiuojamas nuo pagrindinio kapitalo.

Pinigų suma, paskolinta su paprastosiomis palūkanomis, per kiekvieną laiko vienetą padidėja tuo pačiu kiekiu. Paprastosios palūkanos turi savybę – uždirbtos palūkanos per periodą nėra iš naujo investuojamos kitame periode, kad nuo jų vėl būtų uždirbamos palūkanos.

Pavyzdžiui, paskolinus 1000 Lt 5 metams už 10 proc. metinių palūkanų, po metų 1000 Lt „uždirbs“ 100 Lt palūkanų. Antraisiais metais – taip pat 100 Lt palūkanų. Trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais taip pat po 100 Lt. Taigi per penkerius metus nuo 1000 Lt sumos gausite 500 Lt palūkanų.

Per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą. Jei pasirinkimo sandoriu nepasinaudojama iki jo galiojimo pabaigos, netenkama visų už jį sumokėtų pinigų. Pasirinkimo sandoriais prekiaujama keliose biržose, tame tarpe Čikagos Pasirinkimo sandorių biržoje, Amerikos vertybinių popierių biržoje, Filadelfijos vertybinių popierių biržoje, Ramiojo vandenyno vertybinių popierių biržoje ir Niujorko vertybinių popierių biržoje.

PAR – pinigų suma, išleidžiama visų turimų, įskaitant ir naujai svarstomos, paskolų daliai grąžinti ir palūkanoms mokėti kas mėnesį, išreikšta procentais nuo mėnesio grynųjų pajamų.

Teikiant prašymą paskolai gauti, vertinamos finansinės galimybės prisiimti (papildomą) įsipareigojimą. Vienas iš rodiklių, padedančių tai padaryti, yra PAR. Gautasis rodiklis lyginamas su finansinės institucijos vidaus taisyklėse ir tvarkose apibrėžtomis normomis. Paprastai rekomenduojama, jog mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai turėtų neviršyti 50 proc. gaunamų pajamų.

Tarkime, šeimos grynosios mėnesines pajamos – 4300 LTL/mėn. Jūs kreipėtės dėl būsto paskolos, kurios apskaičiuota mėnesinė įmoka bus apie 1200 LTL/mėn., turite vartojamąją paskolą banke X, kurios mėnesinė įmoka – 540 LTL/mėn., taip pat naudojatės banko Y kreditine kortele, kurios limitas – 5000 LTL (sąlyginė įmoka ~ 139 LTL/mėn.).

PAR = (1200+540+139)/4300*100%=44%

Vadinasi, 44% pajamų skiriami turimiems ir svarstomiems įsipareigojimams.

Paskolos sutarties šalis, kuriai paskolos davėjas perduoda pinigus ir kuri įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas.

Būdas, kaip yra grąžinama gauta paskola, t.y. kaip nustatomas kasmėnesinių mokėjimų dydis. Dažniausiai naudojami linijinis ir pastoviųjų anuitetų paskolos grąžinimo metodai.

Paskolos restruktūrizacija – paskolos sąlygų pakeitimas siekiant pagerinti paskolos išmokėjimo galimybes finansinių sunkumų prislėgtam asmeniui. Restruktūrizacija gali būti vykdoma teismo sprendimu arba abipusiu skolininko ir kreditoriaus susitarimu.

Kol nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, Lietuvoje galioja tik įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymai. Taigi fizinių asmenų paskolų restruktūrizavimo galimybės priklauso tiesiogiai nuo skolininko ir kreditą išdavusios institucijos susitarimo.

Restruktūrizacijos esmė - pakeisti esamos paskolos sąlygas taip, kad palengvėtų skolininko mėnesinė finansinių įsipareigojimų našta. Tai, pavyzdžiui, paskolos termino pailginimas, laikinas mokėjimų sustabdymas, paskolos valiutos pakeitimas. Dažniausiai restruktūrizuojamos ilgalaikės paskolos, tokios, kaip būsto paskola ar paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Kai kuriais atvejais, jei įkeisto turto vertė ženkliai sumažėjo, skolininkas gali būti paprašytas įkeisti papildomo turto arba rasti laiduotoją.

Sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Statybos darbų užbaigtumo įvertinimas procentais, nurodomas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

Paskolos grąžinimo metodas, kai kiekvieną mėnesį klientas bankui sumoka vienodo dydžio įmokas, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotos palūkanos.

VĮ Registrų centro išduodamas dokumentas, informuojantis, kad tam tikras turtas priklauso dokumente nurodytam asmeniui ir jo vardu gali būti įkeičiamas hipotekos įstaigoje.

Mokestis, kuriuo apmokestinamas ūkio subjektų pelnas, gaunamas iš jų veiklos šalyje arba šalyje ir užsienyje.

Juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas.

Ūkio subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Jis gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka.

Piniginės operacijos – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas, skolinimas, dovanojimas ir kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais subjektais.

Pinigų plovimas, tai turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių, turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje.

Investicinio fondo tipas, kuris investuoja į stabilius, trumpalaikius vertybinius popierius. Pinigų rinkos fondai lengvai konvertuojami į grynuosius ir paprastai palaiko nekintamą 1 USD už akciją vertę, tačiau jie nėra vyriausybės apdrausti. Egzistuoja įvairūs pinigų rinkos fondų tipai, priklausantys nuo to, kokio tipo vertybinius popierius jie perka, tačiau svarbiausias jų skirtumas yra tame, ar jūsų dividendai yra apmokestinami, ar ne.

Pirmas kartas, kai bendrovė išleidžia akcijas, skirtas viešam platinimui. Šis procesas taip pat reiškia uždarosios akcinės bendrovės tapimą akcine bendrove. Pirminio viešo siūlymo metu parduodamos akcijos dažnai, nors ne visada, yra akcijos jaunų, nedidelių įmonių, siekiančių išorinio akcinio kapitalo ir viešos rinkos jų akcijoms. Investuotojai, įsigyjantys akcijas pirminio viešo siūlymo metu, turėtų būti pasirengę prisiimti didelę riziką mainais už galimybę gauti didelį pelną.

1) kliento nuosavos lėšos - skirtumas tarp perkamo būsto vertės ir paskolos sumos, sumokamos būsto pardavėjui.
2) skirtumas tarp statomo ar rekonstruojamo būsto vertės ir paskolos sumos.

Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.

PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės.

PVM apmokestinama pridėtinė vertė, t. y. skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiose gamybos stadijose. PVM – vienas iš pagrindinių netiesioginių mokesčių. Netiesioginiai mokesčiai yra įtraukiami į kainą ar tarifus. Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau sumoka valstybei. Netiesioginiai mokesčiai ypatingi tuo, kad juos vienodai moka ir didesnes, ir mažesnes pajamas uždirbantys žmonės.

Ekonomistas J. Due teigia, kad pirmiausia pridėtinės vertės mokestis buvo pasiūlytas Vokietijoje. Tai vyko po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo siūloma tuo metu galiojantį apyvartos mokestį pakeisti nauju. Tačiau rimtesni svarstymai, susiję su PVM atsiradimu, pradėti Prancūzijoje 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Maurice‘as Lauré – Finansų ministerijos pareigūnas, laikomas atsakingu už šio mokesčio atsiradimą ir vadinamas pagrindiniu nagrinėjamo mokesčio šalininku. 1968 m. PVM buvo sėkmingai įgyvendintas Prancūzijoje. Lietuvoje PVM įvestas 1994 m. gegužės 1 d.

Priemonės, kurios padeda užtikrinti, kad asmuo įvykdys savo įsipareigojimus. Prievolių užtikrinimo priemonės numatytos Lietuvos Respublikos įstatymų arba sutariamos tarpusavyje. Dažniausiai pasitaikančios priemonės yra turto įkeitimas, laidavimas, baudos ir kt.

PSD - įmoka, kurią moka visi dirbantys ir pagal darbo sutartis pajamas gaunantys gyventojai tam, kad jiems būtų užtikrintas nemokamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus kompensavimas

PSD įmokos keliauja į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Šio fondo lėšos naudojamos siekiant socialiniu draudimu draudžiamiems gyventojams užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Vieni gyventojai PSD įmokas turėti mokėti patys, o kiti yra draudžiami valstybės lėšomis – tai gaunantieji pensijas, socialines pašalpas, studentai, moksleiviai, užsiregistravusieji darbo biržoje, nedirbantieji, bet turintys būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, asmenys iki 18 metų, moterys nėštumo ir gimdymo atostogose ir kt.

Gyventojams, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmoka paprastai skaičiuojama ir mokama nuo vadinamojo atlyginimo „ant popieriaus“, nuo kurio atskaitomi visi mokesčiai ir privalomosios įmokos.