Tai prekybos politikos forma, kai eksportuojamos prekės ar paslaugos parduodamos už savikainą ar netgi mažiau savikainos, siekiant užkariauti naujas rinkas.

Dempingu vadinamas ir valiutos ar vertybinių popierių realizavimas žemiau rinkos kurso, siekiant numušti jų kainą (kursą).

Siekiant įsigalėti užsienio rinkose dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pasitraukia iš konkurencinės kovos arba su jais sudaromas kontrolinis susitarimas. Po to kainos gali būti pakeliamos ir viršyti iki dempingo buvusį lygį.

Taip pat dempingą taiko įmonės, nebegalinčios dalies produkcijos realizuoti savo šalies vidaus rinkoje (taip jos gauna didesnę ekonomiją dėl gamybos masto) arba pagaminusios per daug.

Valiuta, kuria įvertinama arba į kurią perskaičiuojama tam tikro turto (pvz., vertybinių popierių) ar įsipareigojimų (pvz., paskolos) vertė.

Naudojama, kai norima tam tikrą sandorį, turtą ar įsipareigojimus išreikšti kita valiuta, negu jie buvo sudaryti. Pavyzdžiui, kai paskolos sutartis sudaroma eurais, o bus grąžinama litais. Tokiu atveju, suma eurais bus denominuota į sumą litais ir denominuota suma bus grąžinama bankui.

Atsižvelgiant į kontekstą gali reikšti:
a) indėlį – sumą, kuri padedama į banką ir už ją mokamos palūkanos;
b) užstatą – garantiją, kad bus įvykdytas sandoris ar grąžinta paskola.
 

Valiutos nuvertėjimas, jos kurso sumažėjimas kitų valiutų bei aukso atžvilgiu. Po valiutos nuvertėjimo dažniausiai seka ar net kartu vyksta infliacija. Valiutos nuvertėjimo priežastys gali būti infliacija ar mokėjimo balanso deficitas.

Būsimosios pinigų vertės perskaičiavimas į dabartinę vertę.

Investicijos grąžos norma, kuri atspindi pinigų laiko vertę ir dabartinę turtui būdingą riziką.

Investicijos grąžos norma, kuri atspindi pinigų laiko vertę ir dabartinę turtui būdingą riziką.

Finansų matematikos terminas, naudojamas skaičiuoti palūkanų norma ne pagal pradinės investicijos, bet pagal susigražinamą vertę. Pavyzdžiui, jei už 900 Lt perkami valstybės vertybiniai popieriai, už kuriuos po metų bus gražinama 1000 Lt, diskonto norma yra lygi 10 %, nors tuo pat metu šios investicijos metinė palūkanų norma yra 11.1 %.

Palūkanų norma, už kurią centrinis bankas skolina kitiems bankams. Tokios paskolos dažniausiai būna trumpalaikės ir naudojamos besiskolinančiųjų bankų privalomojo rezervo reikalavimams tenkinti.

Investavimas į skirtingo tipo turtą – akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą – siekiant sumažinti investavimo riziką.

Diversifikacijos esmė – išskirstyti investicijas taip, kad visų investuoto turto dalių vertės kritimas vienu metu būtų mažai tikėtinas.

Tai investicijų portfelio valdymo strategija mažinti riziką vienu metu investuojant į skirtingą turtą, t. y. akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, kurio vertės kitimas ta pačia kryptimi mažai tikėtinas.

Tai bendrovės valdybos paskelbtos išmokos akcininkams, mokamos iš bendrovės dabartinio (einamojo) ar nepaskirstyto pelno.

Dividendai yra bendrovės pelno paskirstymas. Už privilegijuotąsias vardines akcijas paprastai mokama iš anksto nustatyta suma. Dividendų dydis už paprastąsias vardines akcijas kasmet gali skirtis priklausomai nuo bendrovės gauto pelno ir turimų grynųjų pinigų. Jie gali būti nemokami, jei veiklos rezultatai blogi arba jei nusprendžiama nemokėti dividendų, kad tas lėšas būtų galima investuoti į gamybos plėtrą. Paprastai dividendų dydį ar jų nustatymo tvarką apibrėžia bendrovės statutas. Dividendai gali būti išmokami kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus, pvz., kaip Lietuvoje. Įprastai dividendai išmokami pinigais. Tokie dividendai vadinami piniginiais dividendais. Taip pat dividendus galima išmokėti akcijomis ar kitu akcinės bendrovės turtu.

Kooperatyvo nariams išmokama pelno dalis, skirstoma proporcingai kiekvieno nario turimam pajui.

Įmonės metinis dividendas, išreikštas kaip procentas nuo jos dabartinės akcijų kainos. Akcijos kainai mažėjant, jos dividendų pelningumas didėja. Taigi, akcijos, kurių kaina $20 už akciją, o metinis dividendas sudaro $1 akcijai, duoda investuotojui 5% pelną. Tačiau jei tų pačių akcijų vertė nukris iki $10 už akciją, jos $1 metinis dividendas reikš 10% pelną. Vertės investuotojai didelį dividendų pelningumą dažnai supranta kaip ženklą, kad akcijos yra pigiai įkainotos. Didelis pelningumas taip pat veikia kaip apsauga smunkančioje rinkoje, o tai patrauklu rizikos nemėgstantiems investuotojams. Neigiama pusė yra ta, kad dividendai yra apmokestinami kaip įprastos pajamos. Kuo didesnis pelningumas, tuo daugiau turėsite mokėti mokesčių.

Vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 proc. ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 proc. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 proc. ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

Valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu keturių draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

Pvz., vyriausybės patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis 2010 m. pradžioje buvo 1170 Lt. Vadinasi, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 4680 Lt (1170 x 4) per mėnesį, arba 56160 Lt (4680 x 12) per metus.

"tinkamas pareigos įvykdymas" – bendrovės arba organizacijos tyrimas ir analizavimas, atliekami ruošiantis pasirašyti verslo sutartį (jų tarpe verslo struktūros analizė, finansinės būklės ekspertizė, verslo savininkų, direktorių patikimumas, numatomas potencialas, į verslą įtrauktos bendrovės rizikos įvertinimas, bendrovės verslo planas ir t.t.).

Įmonės buhalterinė apskaita, tvarkoma dvejybinio įrašo principu. Nepainiotina su dvejopa buhalterija.

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

Įmonės oficialios buhalterinės apskaitos falsifikavimas siekiant parodyti kitokius įmonės finansinius duomenis, nei jie yra iš tikrųjų. Dvejopą buhalteriją dažnai tvarko įmonės, kurios turi neapskaitomų pajamų, nori nuslėpti mokesčius, moka atlyginimus vokeliuse ir pan.

Trumpiausias kelias skaičiuoti EBITDA - prie veiklos pelno (EBIT) reikia pridėti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.
EBITDA pradėtas skaičiuoti 1980 - 1990 metais ir naudotas priimant greitus sprendimus dėl įmonių sugebėjimo grąžinti finansines skolas. Nuo to laiko EBITDA plačiai naudojama, nes aiškiau atspindi įmonės veiklą neįveldama sąnaudų, kurios pagrindinėje veikloje "nedalyvauja". Palūkanos priklauso nuo vadovybės pasirinkimo, kaip finansuoti įmonės veiklą, todėl yra ignoruojamos, o mokesčiai gali priklausyti ne tik nuo šių metų veiklos.
Nusidėvėjimas ir amortizacija neretai yra subjektyvūs dydžiai, kurie, dažnai mokestiniais tikslais neatspindi tikrųjų turto sąnaudų. Toks atsiribojimas nuo paminėtų sąnaudų leidžia lengviau tarpusavyje palyginti įvairias įmones, kuriose skiriasi vidinės nusidėvėjimo apskaitos taisyklės, finansavimo struktūra, apmokestinimo tvarka.

Tai prekybos politikos forma, kuomet uždraudžiama iš šalies išvežti ar į šalį įvežti tam tikras prekes (vertybes) arba prekyba su kuria nors šalimi visiškai uždraudžiama.

Taip pat embargu vadinamas svetimų prekybos laivų ir jų krovinių sulaikymas uoste arba teritoriniuose vandenyse.

Valstybės ar įmonės vykdomas vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, pinigų) išleidimas.

Įstaiga arba įmonė, išleidžianti vertybinius popierius, banknotus arba popierinius pinigus, t.y. vykdanti emisiją.

Europos tarpbankinė palūkanų norma (angl. European Inter-Bank Offered Rate). Tai palūkanų normos dydis, už kurį pagrindiniai euro zonos bankai pasiryžę skolinti vieni kitiems.

Tai paslaugų visuma, pagrįsta piniginių reikalavimų pagal kliento pirkėjams išrašytas sąskaitas už parduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas perleidimu bankui. Faktoringo sutartimi bankas perduoda arba įsipareigoja perduoti klientui (pardavėjui) pinigus mainais už kliento piniginį reikalavimą, susijusį su prekių ar paslaugų pardavimu trečiajam asmeniui (pirkėjui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti bankui piniginį reikalavimą pirkėjui ir mokėti faktoringo sutartyje nustatytą atlyginimą. Faktoringas leidžia, neįkeičiant turto, gauti 80–90 proc. sąskaitos sumos. Per kelias dienas, pateikus dokumentus, pardavėjui sumokamas avansas, o pirkėjui atsiskaičius, – ir likusi suma, kuo didesni pardavimas, tuo daugiau gaunama lėšų.

Ilgalaikių palūkanų normų tipas, kai paskolos galiojimo metu palūkanų norma nekinta ilgą laiką arba nekinta visai.

Juridinis asmuo, turintis teisę verstis vienos ar daugiau rūšių kredito įstaigos veikla, bet faktinės veiklos nevykdantis, neturintis realiai veikiančių valdymo ir vadovavimo organų ir nepriklausantis valdomai finansų grupei.

Nurodyta valiuta apskaičiuojamos lizingo įmokos, administracinis mokestis, bei sudaromas lizingo įmokų grafikas. Mokėjimus klientas atlieka litais pagal atitinkamą dienos valiutų kursą.

Finansų įstaigos įstatymų nustatyta tvarka suteikta garantija, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

Apibrėžia, kiek asmuo yra įsipareigojęs sumokėti kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Finansiniai įsipareigojimai apima paskolas, delspinigius, alimentus, lizingo sutarčių mokėjimus ir kt.

Finansinis laidavimas – įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje laidavimo sutartyje nustatytas finansų įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas išmokėti tam tikrą laidavimo sutartyje nurodytą sumą, jeigu asmuo, už kurį finansų įstaiga laiduoja, nevykdo visos ar dalies savo prievolės.

Finansinis lizingas - tokia lizingo rūšis, kai klientas per sutarties laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą ir palūkanas, o sutarčiai pasibaigus tampa turto savininku.

Investuotojo ar įmonės pasiskolintų pinigų panaudojimo laipsnis. Įmonėse finansinis svertas yra matuojamas skolinto ir nuosavo (akcinio) kapitalo santykiu, kuris apskaičiuojamas dalijant ilgalaikes skolas iš nuosavo kapitalo. Kuo daugiau esama ilgalaikių skolų, tuo didesnis finansinis svertas ir didesnė rizika, kad bendrovė patirs nesėkmę. Investuotojams finansinis svertas reiškia pirkimą iš skolintų lėšų arba išvestinių vertybinių popierių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai, panaudojimą siekiant padidinti gaunamą pelną, nedidinant investicijos. Sverto investicijos gali būti nepaprastai rizikingos, nes galite prarasti ne tik savo, bet taip pat ir skolintus pinigus.

Finansiniai įsipareigojimai apibrėžia, kiek asmuo yra įsipareigojęs sumokėti kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Finansiniai įsipareigojimai apima paskolas, delspinigius, alimentus, lizingo sutarčių mokėjimus ir kt.

Finansiniu turtu galima laikyti ir teisę/susitarimą, pagal kurį ateityje bus gaunama sutarta pinigų suma ar kitas finansinis turtas, bei kitiems gyventojams, įmonėms ar valstybei suteiktos paskolos, kurios ateityje bus grąžintos.
 

Valstybės veiksmai, darantys įtaką biudžeto formavimui, mokesčių koregavimui ar reguliuojantys valstybės skolą. Fiskaline politika siekiama sumažinti nedarbą, suaktyvinti ekonomiką, sumažinti infliaciją.

Pinigai (grynieji ir esantys banko sąskaitose), vertybiniai popieriai bei sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą (kitų subjektų skolos, finansiniai įsipareigojimai).

Fondų bendrovės yra verslo subjektai, kurie valdo ir pardavinėja visuomenei investicinius fondus. Paprastai jos siūlo didelį fondų pasirinkimą, investuodamos tiek į nuosavybės vertybinių popierių, tiek į fiksuotų pajamų rinkas. Bendrovės taip pat atlieka administracinius darbus, tokius kaip fondų apskaita ir klientų aptarnavimas, nors kartais šios pareigos perduodamos kitai samdomai įmonei. Vienos iš didesnių fondų bendrovių yra Fidelity, Vanguard, Franklin-Templeton ir T. Rowe Price. Daugeliu atveju investuotojai gali perkelti savo lėšas iš vieno fondo į kitą vienos fondų bendrovės viduje nemokamai arba už nedidelį mokestį. Taip pat vadinama fondų šeima.

Pirkti su garantine įmoka reiškia skolintis pinigus iš maklerio vertybiniams popieriams įsigyti. Garantinė įmoka yra suma, kuria privalote įnešti į brokerio sąskaitą, kad galėtumėte skolintis. Minimumas yra 50% pirkinio sumos, arba skolintų VP pardavimo kainos, grynaisiais. Taigi, jei norite nusipirkti akcijų už 10.000 LTL su garantine įmoka, turite įnešti mažiausiai 5.000 LTL. Perkant su garantine įmoka rizikuojama prarasti ne tik savo, bet ir skolintus pinigus.

Tai bendroji šalies gyventojų materialinė ir finansinė gerovė.

Gyvenimo lygį siekiama pamatuoti, t.y. kokybiškai įvertinti remiantis tokiais rodikliais, kaip pajamų, vartojimo išlaidų arba bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui dydis, finansinės galimybės įsigyti įvairių gėrybių, būsto įperkamumas ir išlaikymas, skurdo rodikliai, perkamoji galia, kainos ir kt.